Kokio tipo santykiai su darbu šiais laikais turi sunkiosios ir lengvosios mokslo studentai?
Mano vardas Charlene, aš esu Erasmus studentė iš Prancūzijos, ir atliekų tyrimą apie tai, kaip žmonės tvarkosi su darbu ir kaip jie mato darbą savo gyvenime.
Ar tu?
Grafikas
Lentelė
Kiek tau metų?
Grafikas
Lentelė
Kokioje srityje studijuoji?
Grafikas
Lentelė
Ar darbas yra būtinybė tavo kasdieniame gyvenime?
Grafikas
Lentelė
Ką tu renkiesi?
Grafikas
Lentelė
Kokia charakteristika darbe yra svarbiausia?
Grafikas
Lentelė
Kas yra svarbiausia dirbant?
Grafikas
Lentelė
Pasirink, ką labiau norėtum?
Grafikas
Lentelė
Kokias savybes idealus darbas tau suteikia? *
Grafikas
Lentelė
Ar manai, kad darbas turi būti ir tavo laimės dalis? *
Grafikas
Lentelė
Ar nori ką nors pridėti?
- ne
- na
- rytų afrikoje žemės plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė riftiniai slėniai. tai, kaip vyksta geologiniai procesai rytų afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina plokščių tektonikos teoriją, teigiančią, kad žemės plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų tektoninių plokščių, plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės astenosferos. tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų. vienose planetos vietose plokštės slysta viena palei kitą, kitose – tolsta viena nuo kitos. taip atsitiko afrikos ir arabijos plokščių sandūroje, kai prieš 20 mln. metų jos pradėjo skirtis – susidarė raudonoji jūra ir adeno įlanka. šio judėjimo liudijimas akivaizdus pažvelgus į žemėlapį: matyti, kaip tiksliai sutaptų priešingi krantai, jeigu vėl suartėtų. tik vienoje vietoje jie nesutampa – džibutyje ir afarų įduboje. jėgą, skiriančią žemės plutos plokštes, sukelia iš mantijos besiveržiančios išsilydžiusios uolienos, jos kyla į viršų ir užpildo centrinį plyšį formuodamos naują vandenyno dugną. vienu metu ta įduba buvo raudonosios jūros dalis, tačiau, iškilus danakilių pajūrio kalnagūbriui, buvo atkirsta ir iš lėto išdžiuvo. tie patys procesai yra didžiųjų lūžių rytų afrikoje ir arabijoje priežastis. nusidriekęs 6400 km nuo negyvosios jūros iki mozambiko, šis griovys kerta septintadalį žemės perimetro. per visą jo ilgį tęsiasi vulkanų ir žemės drebėjimų zona. etiopijoje ir kenijoje išsilydžiusių uolienų veržimasis pakėlė ir suplonino žemyno plutą – susidarė didžiulės kalnuotos plynaukštės, ir kaip tik čia didieji lūžiai įgavo įspūdingiausius pavidalus. nepajėgdama atlaikyti tempimo, pluta silpniausiuose ruožuose įtrūko, ir žemė įsmuko į susidariusius 40–56 km pločio tarpeklius. dėl tam tikros dar neišaiškintos priežasties didieji afrikos lūžiai nusidriekė dviem skirtingom kryptim. buvo suardyta senovės upių sistema, jos vakarinę šaką, vingiuojančią per ugandą, tanzaniją ir zambiją, užliejo dideli ežerai, tokie kaip alberto ežeras, tanganikos ir malavio. tačiau rytinis lūžis, einantis per etiopiją, keniją ir rytų tanzaniją, turi lėkštas šarmingas atšakas, kaip natrono ežeras, ir aukštus ugnikalnius, pavyzdžiui, kenijos ir kilimandžaro kalnus. manoma, kad afrikos ragas gali atsiskirti ir dreifuoti į indijos vandenyną. tačiau kai kurie geologų teigimu, atlanto vandenynas plečiasi, ir afrika judės link arabijos pusiasalio, todėl raudonoji jūra gali vėl susitraukti. naudingosios iškasenos afrikos ištekliai: nafta (apie 6 % pasaulio išteklių) gamtinės dujos (7 %) akmens anglis geležis uranas stibis ir cirkonis chromas fosforitai taip pat išgaunama auksas, deimantai ir kiti brangakmeniai. naftos ir dujų gausiausia sacharos baseine, šiaurės rytinėje gvinėjos įlankos dalyje, metalų rūdų daugiausia pietinėje žemyno dalyje. krantai ir salos afrikos kranto linija palyginus su kitų žemynų yra mažai vingiuota, nedaug tinkamų vietų uostams. kiek giliau į žemyną įsiterpia tik gvinėjos ir didžiojo sirto įlankos. salų prie afrikos krantų taip pat nėra daug: didesnė jų santalka yra ties šiaurės vakariniais krantais (vadinamoji makaronezija – žaliojo kyšulio salos, kanarai, madeira) ir indijos vandenyne (madagaskaras, maskarenų, amirantų, seišelių salos, komorai, europa, zanzibaras, pemba ir kt.). dar keletas salų yra gvinėjos įlankoje (san tomė, prinsipė, biokas, pagalu) bei daug smulkių salų raudonojoje jūroje. kraštiniai afrikos kyšuliai: šiaurė – abjado kyšulys; pietūs – gerosios vilties kyšulys; rytai – gardafajo kyšulys; vakarai – žaliasis kyšulys (almadi). klimatas klimatinis afrikos žemėlapis: ██ dykuma ██ pusdykumė ██ atogrąžų klimatas ██ subtropikai arba vidutinių platumų klimatas šiaurėje esanti ir raudonai pažymėta sacharos dykuma priklauso šiaurės afrikai, o žemiau jos esanti pusdykumę žyminti oranžinė juosta yra sahelis. kadangi pusiaujas kerta afriką beveik ties jos centru, centrinėje žemyno dalyje yra drėgniausia ir nuolat karšta, o einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo klimatas tampa sausesnis ir kontrastingesnis. afrika yra karščiausias iš visų žemynų. šiaurės pusrutulyje vasarą vidutinė temperatūra siekia 25–30 °c, sacharoje – dar karščiau. čia taip pat yra pasaulio karščio polius – libijos mieste azizijoje užfiksuota 57,7 °c temperatūra. žiemą temperatūra nukrenta iki 10–25 °c, o atlaso kalnuose neretai pasitaiko ir žemesnių nei 0 °c temperatūrų bei sniego. pietų pusrutulio vasarą temperatūros ten taip pat daug kur viršija 30 °c (ypač pietvakarių kalaharyje), tačiau žiemą pietų afrikoje dažnai atvėsta žemiau 10 °c, o kalnuotose vietovėse ir pasninga. ties pusiauju ištisus metus vyrauja 25–30 °c temperatūra. kritulių pasiskirstymas labai netolygus: centrinėje afrikoje iškrenta nuo 1500–2000 iki 3000–4000 mm (gvinėjos įlankos pakrantėje) kritulių per metus, sudano gamtinėje srityje, vakarų, rytų ir didžiojoje dalyje pietų afrikos iškrenta nuo 1500 mm (arčiau pusiaujo) iki 200 mm (toliau nuo pusiaujo) kritulių. beveik visi jie iškrenta lietingojo laikotarpio metu. sacharoje ir pietinėse dykumose (namibe, kalaharyje) per metus iškrenta mažiau 100 mm kritulių, dažnai gali nelyti kelerius metus iš eilės. šiauriniame ir pietiniame žemyno pakraščiuose iškrenta 600–700 mm kritulių (didžioji dalis – kelių mėnesių bėgyje). centrinėje afrikoje dažnos perkūnijos, šiame regione žaibuoja dažniausiai visame pasaulyje. likusioje žemyno dalyje dažnos užsitęsusios sausros. hidrologija didžioji dalis afrikos upių priklauso atlanto vandenynui. į jam priklausančią viduržemio jūrą savo vandenis neša ilgiausia pasaulio upė – nilas. šio vandenyno baseinui taip pat priklauso kongas (vandeningiausia žemyno upė), nigeris, senegalas, oranžinė, volta, gambija, ogovė, kvanza, komoė ir kt. svarbiausios indijos vandenyno baseino upės yra zambezė, limpopas, šebelė, ruvuma, rufidžis. centrinėse afrikos srityse yra nenuotakių baseinų, iš kurių didžiausias – čado ežero baseinas (šaris, logonė). dykumose būdingos tik po liūčių pasipildančios vagos – vadžiai. dėl būdingų plokščiakalnių afrikos upėse gausu krioklių – viktorijos, livingstono, augrabio, ruakanos, tugelos (aukščiausias). afrikoje gausu didelių ežerų. dauguma jų susitelkę rytų afrikos lūžių juostoje ir yra vadinami afrikos didžiaisiais ežerais: viktorijos ežeras (didžiausias), tanganika (giliausias), njasa, turkana, alberto ežeras, kivu ir kt. etiopijoje yra didelis tanos ežeras, o čade – sparčiai senkantis čado ežeras.
- kai kuriais klausimais buvo sunku pasirinkti vieną atsakymą, nes aš stipriai sutinku su keliais atsakymais. klausime "kuri savybė padaro darbą geresnį?" maloni aplinka ir asmeninis tobulėjimas yra tokie pat stiprūs kaip ir tai, ką aš nurodžiau, o klausime "kokią kokybę idealus darbas suteikia jums?" taip pat sakyčiau, kad tai yra patirtis, siekis, lankstumas, pasitikėjimas ir žmogiškumas.
- medicina
- 9/11 buvo vidinis darbas
- noriu dirbti vietoje, kur galėčiau atrasti savo paslėptus talentus ir gebėjimus bei išmokti naujų įgūdžių.
- pinigai svarbūs🙊😂😂😂
- aš studijuoju verslą, kuris yra pusiau sunkus ir pusiau lengvas, nes turiu teorinių pamokų, tokių kaip finansai ir ekonomika, bet taip pat turiu keletą tikrai praktinių pamokų, tokių kaip derybų menas arba korporatyvinė komunikacija.
- mo