QL pasaulis

Nėra abejonių, kad globalizacija buvo pagrindinis dešimtmečio žodis. Žurnalistai, politikai, verslo vadovai, akademikai ir kiti naudoja šį žodį, kad reikštų, jog vyksta kas nors gilaus, kad pasaulis keičiasi, kad formuojasi nauja pasaulinė ekonominė, politinė ir kultūrinė tvarka. Nors globalizacija turi daugybę aspektų, vienas iš jų yra globali kultūra. Globalios kultūros atsiradimas yra ypač ryškus šiuolaikinės globalizacijos bruožas. Globali kultūra apima žiniasklaidos technologijų plitimą, kurios iš tikrųjų sukuria Maršalo Makluhano svajonę apie pasaulinę kaimynystę, kurioje žmonės visame pasaulyje stebi politinius spektaklius, tokius kaip Persijos įlankos karas, didžiuosius sporto renginius, pramoginius programas ir reklamą, kuri nuolat skatina kapitalistinę modernizaciją (Wark 1994). Tuo pačiu metu vis daugiau žmonių įsijungia į pasaulinius kompiuterių tinklus, kurie akimirksniu skleidžia idėjas, informaciją ir vaizdus visame pasaulyje, įveikdami erdvės ir laiko ribas (Gates 1995). Globali kultūra apima gyvenimo būdo, vartojimo, produktų ir tapatybių skatinimą. Veikdamas šiuolaikinėje eroje, reikia suprasti globalių ir vietinių jėgų, dominavimo ir pasipriešinimo jėgų, ir greito pokyčio būklės matricą. Šiandienos jaunimas yra žmonės, kuriuos apibūdina nevienodai besivystančių daugybės pokyčių lygiai. Gyvas "tarpininkavimo" ar perėjimo jausmas reikalauja, kad žmogus suprastų ryšius su praeitimi, taip pat su dabarties ir ateities naujovėmis. Taigi svarbu užfiksuoti tiek tęstinumus, tiek nutrūkimus, siekiant suvokti dabartinę situaciją. Todėl tikrai labai įdomu matyti, kaip jauni žmonės yra veikiami ir kuo labiausiai. Kurie aspektai formuoja jaunimo idėjas, ideologijas, mintis... Ar atvira ateitis yra vilties teikianti, ar nerimą kelianti jiems? Ar praeitis lieka toli, palyginti su visų kitų artimumu?