Nuostabi 41vid.m. 5 klases lietuvių kalbos mokytoja Motiejūnienė,
"Obuolio" leidykla pilna klaidų-
Trečias punktas - labai sąlyginis, galėtų būti žymiai daugiau ir tikslesnių būdvardžių; kita vertus, tai subjektyvus ir menkai tyrimais išmatuotinas klausimas. Man gimtoji kalba gali būti ir maloni, ir kilni, ir stipri, ir švelni, ir lanksti, ir ypač daininga vienu metu, ir t.t. O kitos kalbos visos gražios, savitos
Svarbu kalbą ir saugoti, ir ja naudotis taip, kad būtų patogu. Komisija sugalvoja neįtikėtinų žodžių, taisyklių, draudimų, kurie dažnai perlenkia lazdą, tačiau kontrolė vis tiek turi būti, tik gal ne tokia griežta, kokia yra dabar. Esmė, kad kalba turi išlaikyti unikalumą ir negali tapti kitos kalbos perdirbiniu. Kažkas yra bambėjęs, kad va anglai tai tik pasirodė žodis „retwitter“ ir iš karto įtraukė į žodyną, nes žmonės vartoja, o lietuviai, matai, nieko nepriima, viską atmeta. Tikrai, kad ne tiesa. Esmė yra tokia, kad jei priimsime viską, tik sulietuvindami, būsim kaip rusai, kurių kalboje yra tokių nerealių dalykų kaip boyfriend (pamėginkite žodžiui pritaikyti rusišką akcentą ir kirčiavimą...). Tokių dalykų, mano nuomone, reikėtų saugotis. Bet negalima kalbos ir užkonservuoti. Kitaip sakant, reikia žiūrėti ir iš teorijos, ir iš praktikos. Kad ir kaip utopiškai tai skambėtų. Visada yra išeitis: jei gerai moki kalbą, visada yra būdas rasti, kaip pasakyti tai, ko reikia, tokiu, kokio reikia, registru, ir pavartoti tą žodį, kuris tau yra reikalingas. Lietuvių kalba net viešojoje erdvėje toleruoja barbarizmus, šalutinius normos variantus, jei yra tinkamai parinktas ir pagrįstas kontekstas. Tas griežtumas, kuris yra taip eskaluojamas, nėra toks iš tiesų baisus. Kai dirbi su kalba ir kasdien susiduri su komisijom ir inspekcijom, tai pradedi suprasti.
Japonų kalba pati sunkiausia, nors lietuvių kalba tikrai per sudėtinka, tobulinti ir keisti tikrai nepakenktų, tuo labiau kad dauguma lietuvių šneka netaisyklingai, tam yra realios priežastys.
Kalbos nereikia uždaryti į narvelį, reikia prižiūrėti tik norminę kalbą ir aiškiai apibrėžti jos vartojimo sritis, neperkelti norminės kalbos į visur. Žmonės neturi galvoti, kad jie nemoka savo gimtosios kalbos.
"Jūsų nuomone, ar žmonės, gyvenantys Lietuvoje privalo mokėti lietuvių kalbą?" - iš tiesų priklauso nuo gyvenamo laikotarpio. Jei gyveni šalyje daugiau nei penkerius metus ir šalies kalbos taip ir neišmoksti (ar vienos iš dviejų oficialių kalbų, kaip pvz. Kanadoje ar Suomijoje) - čia jau anomalija.
Jei atvažiuoji laikinai - metams, dviems - kalbos mokėti tikrai nebūtina. Bet vis tiek natūraliai pramoksti tiek, kad galėtum minimaliai susišnekėti viešoje vietoje.
Manau, kalba yra lankstus dalykas. Kazkiek reikia kontroliuoti, kazkiek palikti laisves.
Nesu tikras, ar VLKK daugiau daro daugiau teigiamą ar visgi neigiamą įtaką kalbai.
Būtų įdomu pamatyti šitos apklausos rezultatus, kalbos man pačiai dabar yra labai aktualu - jei tai įmanoma, brūkštelk į [email protected] apie juos. Ačiū!