as ji glaudziu prie saves, raminu, ivardinu jausma ir kalbu. mano nuomone jausmas, krui vaikas jaucia - baime - yra tikras, todel jo niekada nekvescionuoju. mes kalbames daugaiu apie tai kas sukele baime. ar tai dirzas - gyvate, gulintis po lova? ar tai tikra? ar tai gyvate? ar galim paziureti? viena akele ir atsargiai? na tik tam, kad isitikinti ar tikrai...
Parodau, kad ir man būna baisu
Paguodžiu, nuraminu, kad aš esu su juo ir jam nėra ko bijoti.
Pagal aplinkybes-jei baimė pagrįsta, pvz. artinasi nepažįstamas šuo, paimu ant rankų, o jeigu pvz. bijo tamsos imame žibintuvėlį, kalbamės, žaidžiame šešėlius ir pan.
-
Paaiskinu kad nera ko bijoti, mums nieko nenutiks.
bandau apsaugoti ir kai jis jaučiasi saugus ir po to bandom pasikalbėti
Kalbu telefonu, arba įkalbinėju, kad nieko baisaus nenutiko.